pelienis

peliẽnis, -ė adj. (2) iš pelų, pelinis: Rapolas jau dabar beveik nieko nebedirbo ir alko ant pelienės duonos Vaižg. Susirinks pietautų ar vakarieniautų, visi ūmai nutyla, nuo kits kito gręžiasi, žodžiai užkliūva, kąsnys lyg pelienis nebelenda Vaižg.